Tuo pačiu metu
skirtingi individai
to paties ateis.
Mes liejam jausmus
popieriuj, rašom tekstus,
jūs tampate jais.
Ir pilna bandžiusių rašyti knygą, tačiau parašiusių vos dvidešimt jos puslapių. Ir pilna rašančių, bet paliekančių tekstus bręsti stalčiuose. Ir pilna minčių, kurioms geriau pasiekti kitų akis ir ausis, ir pilna žodžių, kuriais kartais taip sunku perduoti žinią kitam. Ir yra mūsų blogas, kuriame neparašytos knygos gyvena pačios sau, tekstai stalčiuose ramiai sau guli žinodami, kad juos kažkas vis tiek skaito, o žodžiai po truputį, neskubėdami gula juodu ant balto, nešdami mūsų žinią Tau.
2017 m. vasario mėn.
Dailės kabinetas. Viena atsisuka į kitą.
- Tai rašom?
- Rašom.
Daug klausimų kilo dėl pavadinimo. Norėjosi gražaus, skambaus žodžio, kurį būtų lengva įsiminti ir kuris turėtų mums ypatingą simbolinę prasmę. Porą savaičių pasikankinusios su pinteresto įvarių kalbų vocabulary nuotraukėlėmis nusprendėm, kad tai nelabai ir limpa mums, kad reiktų kažko įdomesnio. Sakinio? Kodo? O gal skaičiaus?
27 mums svarbus skaičius, o septyni dvidešimt – blogui pritaikyta jo variacija, ir, nors logotipe atrodo tarsi septynios dvidešimtosios, man tai labiau primena septynis šimtus dvidešimt – du pilnus apsisukimus 360` kampu, ką ir turėtų į visų gyvenimus atnešti literatūra, menas, kultūra, diskusijos ir dalinimasis visu tuo su artimiausiais žmonėmis.
Gero ir prasmingo skaitymo!