Mano dėmesį patraukia žmogiškumas

Pasidarom skanios arbatos, jaukiai įsitaisome. Šiandien kalbinam @pagauk_akimirka .

---

artimiau

1. Gyvenimo motto - Ką pasodinai savo darže, tuo augsi pats.

2. Knyga, kurią rekomenduočiau visiem perskaityti - Vanessa Diffenbaugh "Gėlių kalba"

3. Labiausiai bijau prarasti ramybę, kurią suteikia patys artimiausi žmonės.

4. Skaičius, kuris neša sėkmę - 3

5. Mėgstamiausia vieta - jūra

6. Labiausiai nesiseka nesiblaškyti

7. Labiausiai sekasi įsitraukti į visas situacijas ir prie jų greitai prisitaikyti.

---

Ar esi pastabus žmogus? Esu išsiblaškiusi nuo kojų pirštukų iki pat galvos. Kartais pasidaro baisu, nes nepastebiu net artimiausių žmonių einančių šalia.

O kas gali patraukti Tavo dėmesį?

Mano dėmesį patraukia žmogiškumas. Tai tiesiog žodžiais neaprėpiamas jausmas, kai gali savo širdį dovanoti kitam ir nebijoti, nes jo venomis teka žmogiškumas ir jis niekada nenuvils.

Kokios smulkmenos kasdieninėje rutinoje labiausiai žavi?

Kasdienybėje mane žavi akimirkos. Man patinka patirti kiekvieną akimirką, ją išjausti ir išgyventi šimtu procentu.

Kokios akimirkos labiausiai džiugina?

Aš esu labai prisirišus prie krikščioniškos stovyklos. Paskutinę naktį mes bažnyčioje iš žvakučių sukuriame grožį, giedame giesmes ir aš asmeniškai verkiu iš džiaugsmo, nes širdį pripildo jausmai, kurių negali paaiškinti. Ten net purviniausia siela yra nuplaunama ašaromis, kurias mums dovanoja Dievas. Tai mane ir žavi akimirkos, kai būtent esu šalia Dievo, šalia žmonių, prie kurių jaučiuosi ypatinga.

Ką labiausiai brangini? Labiausiai branginu žmones. Man svarbiausia, kad kiekvienas šalia manęs esantis jaustųsi patogiai ir jaukiai. Taip pat branginu Dievą, nes tikiu juo ir einu jo keliu.

Ar dažnai abejoji?

Abejonės mano gyvenimą aplanko dažnai, nes, kaip minėjau, esu išsiblaškiusi ir kartais maišausi tarp sprendimų. Taip jau nutinka svajokliams.

Abejonės labai apsunkina gyvenimą?

Abejonės leidžia situaciją apeiti aplink. Leidžia pasiklysti knygos puslapiuose, kuriuos vėliau reikia nuodugniai peržiūrėti ir atrasti tą puslapį, kurio tau reikia.

Geriau kažką padaryti ir gailėtis ar visai nedaryti?

Geriau padaryti ir gailėtis, nes nieko nėra baisiau už tylą, kuri širdyje pripusto akmenų ir tuomet darosi sunku gyventi. Geriau padaryti, pasakyti, nei gyventi su akmenimis.

Ar pokyčiai Tave gąsdina? Pokyčiai manęs negąsdina, jie džiugina. Paverčia gyvenimą malonesniu, įdomesniu.

Kas dažniausiai neduoda ramybės? Esu rami, nėra dalyko, kuris neduotų ramybės. Svajoju, tikiu Dievu ir žinau, kad einu tuo keliu, kurį Jis rodo, o tai ramina.

Kaip rašymas atsirado Tavo gyvenime? Ar be rašymo yra ir kitų pomėgių?

Rašyt pradėjau, kai galvoje nebebuvo vietos mano mintims. Jos turėjo kažkur išsilieti. Turiu ir kitų pomėgių. Šoku, skaitau, vaidinu teatre, lavinu savo tartį, kad galėčiau sklandžiai reikšti savąsias mintis.

Paplitęs stereotipas, kad visi rašantys yra romantikai. Kaip manai, tai tiesa?

Sutinku su šiuo stereotipu, nes pati esu romantikė, svajoklė.

Kaip romantizmas pasireiškia Tavo gyvenime?

Romantizmas mane apjuosias kiekvienoje akimirkoje. Pavyzdžiui, šiuo metu yra 12 valandų nakties ir aš sėdžiu kopose prie jūros, klausau bangų ošimo ir bandau išsiaiškinti šio vandens paslaptis.

Laikai save meniška? Nebijai etikečių? Esu meniška, kai pati tuo tikiu. Viskas priklauso nuo savo nusistatymo, nuo minčių, kurias pats sau paruoši. Aš dažnai nesijaučiu meniška, aš jaučiuosi pasiklydus tankiame miške ir ieškanti išėjimo. Ir kartais taip sunku, nes tankus miškas nesibaigia.

Miške pasiklysti padeda aplinkinių komentarai? Ar pradedi kada abejoti savimi?

Miške pasiklysti padeda mano mintys. Kai žmonės man parašo, kad mano žodžiuose atranda dalį savęs, kad jiems veria širdį ar paskaičius nuvilnija kūnu šiurpuliukai, tuomet aš pasiklystu miške, nes abejoju ar tikrai verta šių žodžių esu. Man reikia apeiti visus miško medžius, susipažinti su visais miško žvėrimis, kad sužinočiau tiesą.

Savimi tikėti yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir tikėti Dievu? O gal tai bendras tikėjimas? Savimi tikėti ir tikėti Dievu yra tas pats dalykas. Nes Dievas yra mes, mūsų ir visada su mumis. Tikėjimas Dievu leidžia tikėti savimi, leidžia užgesinti visas baimes ir leidžia atskleisti save pasauliui, nors ir koks tu mažas ir menkas jauties.

Dažnai save nuvertini? Ne, nuvertinu save ties rašymu, nes aš pati dar nepripažinau, kad kuriu. Aš visada lieku prie tos minties, kad rašymu tik išreiškiu savo mintis. Stengiuosi būti pozityvesnė ir nenuneigti savęs, nes tuomet dar sunkiau

Kiek Tau svarbi yra pozityvi energija?

Pozityvas yra svarbiausias. Niekada nemėgau susiraukusių žmonių, kurie visuomet vemia piktus žodžius iš savo neišplautų, pykčio apdrėptų burnų. Man patinka šypsenos, supratingi žmonės ir sielos, kurios džiugina pasaulį savo esybe.

O kas padeda išlaikyti pozityvą? Pozityvumas toks keistas dalykas, arba esi pozityvus, arba susiraukęs. Viskas priklauso nuo mūsų pačių norų. Arba mes norime skleisti tik gerą nuotaiką kitiems, arba ją gadinti.

Ar galiu teigti, kad atrandi save tose vietose, kur vyrauja ramybė? Neatrodo, kad būtum šurmulio ar chaoso žmogus.

Galite teigti, bet užtvirtinti ne. Nes puse mano dalies rami, puse pašėlusi. Aš mėgstu įvairoves. Aš vieną sekundę galiu klausytis širdį veriančių dainų, o kitą sekundę jau lėkt laukais ir įgyvendint savo svajones. Esu nenuspėjama ir stengiuosi išnaudoti visas gyvenimo galimybes, nesvarbu ar tai ramių, ar pašėlusių akimirkų pagalba.

Kas padeda išlaikyti harmoniją, balansą, kai esi tokia įvairiapusė asmenybė? Išlaikyti balansą padeda susikaupimas. Vakaras su gera knyga, tuomet aš atsijungiu nuo realaus pasaulio ir mėgaujuosi skaniomis mintimis.

Su kokiu gamtos reiškiniu save sulygintum?

Save tapatinčiau su vėju, nes skraidau visur lyg vėjo nešama.

Daugelis nelaukia rudens, o Tu? Laukiu rudens dėl vėsių ir jaukių vakarų, dėl spalvų įvairovės gamtoje ir dėl stiprėjančio vėjo, kuris, tikiuosi, nuneš mane link tikslo.

https://www.instagram.com/pagauk_akimirka/