norai

Ir kaip dažnai netyčia užmetus akį laikrodis rodydavo pakankamai simboliškus skaičius. Tuomet išsyk puldavau galvoti noro. Minutėlei, tai vienintelei likusiai, dar nespėjusiai ištiksėti ir konvertuotis į kokį nors nepažįstamą, ne tokį artimą skaičiuką ekrane, užsimerkdavau ir matydavau, kaip viskas pildosi. Žinojau, kad po akių vokais viskas įmanoma. Ten viskas staiga įgauna prasmę, ten galioja tik tavo taisyklės, pasaulis bekraštis ir kartais būna liūdna.

Taip gera būdavo tai minutei pabėgti nuo visko. Kiekviena sekundė staiga virsdavo aukso vertės, jų negalima būdavo švaistyti veltui - leisti protui klaidžioti ar mąstyti apie kažką kitką, nei save. Tos sekundės būdavo mano, paskubomis atplėštos nuo kandžiotis nenustojančios rutinos ir neįvykdytų užduočių, svarinančių ir taip skaudančių pečių, nuo ašarojančių akių ir baimės virpulių. Pabėgti visad gera, jei turi kur. Naudodavausi proga. Užsimerkdavau ir tikėdavaus, kad, vogčia prasimerkus, išvysiu tą patį skaičių, kad galėčiau grįžti dar kelioms akimirkoms.

Dabar, prisimenant viską, šiek tiek graudu. Ne dėl to, kad nemoku vertinti savo dienų, ne dėl to, kad noriu pabėgti nuo visko ar nesugebu atrasti kažką, kuo galėčiau džiaugtis, vertinti ir būti dėkinga už tai, pamiršti save ir sutelkti dėmesį į kitus. Ar gali patikėti - man nedaro jokio įspūdžio problemų duobė, kurią kasdien kasu gilyn, manęs nebejaudina slogi atmosfera, nepaliekanti minčių net stebint rūku apgobtą pievą žiemos vidury.

Negaliu galvoti apie nieką kitą, tik skaičiukus. Mažytes progas viską ištaisyti, pakeisti, pradėti iš naujo. Užmerkti akis ir privilioti visą gėrį į realybę, nusikratyti atsakomybę, apgailestavimus ir galvos skausmus, įsileisti naują gyvenimą, ištaisytą skaičių laikrodyje, įrodyti, kad bent kasdienes stebuklingas minutes galiu išnaudoti praktiškai.

Graudu tik dėl to, kad norai nesipildo. Arba tie skaičiai neturi jokios galios, nebent simbolinę. Vis užmerkiu akis, nors tyliai tyliai sau kartoju, kad nieko neįvyks. Minutę pailsėsiu ir grįšiu atgal.

Pamiršti norai praėjus šiek tiek laiko grįžta su trenksmu, palikdami kraterius seniai nebedrąsiame žvilgsnyje. Ir viskas kartojasi iš naujo.

foto http://bit.ly/2DtmrWG