rekomenduočiau tiesiog skaityti

-
Jan 12, 2018
7 min read

Po šiokios tokios pertraukos ir vėl susitinkame puodeliui virtualios arbatos. Šįkart svečiuose - instagram'e savo kūryba besidalinantis Arnas Vasiliauskas (@vaserase), kurio darbus galite rasti čia.

artimiau

1. Gyvenimo moto - The best revenge is massive success.

2. Knyga, kurią rekomenduočiau visiem perskaityti - Neturiu konkrečios knygos, rekomenduočiau tiesiog skaityti.

3. Labiausiai bijau... Labiausiai bijau nuskęsti ir dar visai stipriai bijau vorų.

4. Skaičius, kuris neša sėkmę - Dar vis ieškau:(

5. Mėgstamiausia vieta - Paryžius.

6. Labiausiai nesiseka... Labiausiai nesiseka išlaikyti pastovų, sveiką, miego tvarkaraštį.:)

7. Labiausiai sekasi... Daug kas gyvenime sekasi, bet labiausiai dar niekas.

Motto susijęs su kerštu - ką tau reiškia kerštas?

Nepalaikau tiesioginio keršto, nesu kerštingas. Kaip aš suprantu kerštą ir bandau jį pritaikyti savo gyvenime, tai tiesiog bandau rūpintis savo tobulėjimu, savo darbais ir nekreipti dėmesio į tuščiažodžiavimą iš tų, kurie pavydi ar turi kokią kitą priežastį manęs nekęsti.

Nes galiausiai tikiuosi kažkada pasiekti savo tikslą, kuris ir bus savotiškas kerštas.

Ar tau svarbu tobulėti? Ir su kuo tau siejasi "tobulas žmogus"?

Tobulo žmogaus nėra, bet tobulėti visi galime. Kuo man svarbus tobulėjimas aš tiksliai pasakyti negaliu, galbūt taip aš sau suteikiu tam tikrą ramybę, nežinau.

O šiaip ką mieliau renkiesi - ramybę ar triukšmą?

Sunku pasakyti, nes patinka abu. Mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti, daug labai stebiu, analizuoju kaip žmonės bendrauja, elgiasi, šneka etc. BET po kažkiek tai to triukšmo aišku išsenku, tada man reikia mažiausiai dienos su savimi, reikia ramybės, kad atsigaučiau.

Berods su Begalybes Fragmentais aptarinėjom tą mintį, kad žmogus visgi yra sukurtas bendrauti; kokia tavo nuomonė šiuo klausimu?

Taip, žmogus - sociali būtybė. Nepaisant tos mūsų vadinamos prigimties bendrauti, man sunku pasakyti ar tai visiška tiesa kaip ir daug kas pasaulyje, nes bendravimas ir buvimas socialiu padaru yra ne kiekvienam.

O nesocialus žmogus = vienišas žmogus? Ar tas atsiribojimas kažkiek reliatyvus?

Manau, kad taip. Nesocialus žmogus iki tam tikros ribos vienišas. Bet tai nebūtinai blogas dalykas. Vienatvėje jie randą tam tikrą ramybę, tam tikrą gyvenimo tiesą, tyrumą.

Gal galėtum pasidalinti, kokių tiesų tave gyvenimas išmokė? Ar tavo atveju jos ateina netikėtai, ar tenka palaukti, pačiam pabandyti susidėlioti visas smulkmenas?

Manau, kad jos netikėtos. Daug kas netikėta ir labai daug kas yra nepastovu, dėl to dabar tiksliai negalėčiau pavardinti kažkokių tiesų. Galbūt už dešimt, dvidešimt ar net daugiau metų tai pasakyti galėsiu, bet dabar dar nejaučiu, kad galėčiau tuo dalintis. Beje dar labai svarbu atkreipti dėmesį į smulkmenas. Net pačios mažiausios smulkmenos kartais gali reikšti labai daug. Kad ir kaip cliche tai skambėjo, tai tiesa.

Nepastovumas, be abejo, viena kitimo priežasčių. Kas dar išjudina tavo gyvenimą iš senų vėžių?

Naujos pažintys, muzika, keliavimas taip pat labai padeda. Net nežinau, kartais tai nustebina, nes atrodo esi įklimpęs toje pačioje rutinoje ir netikėtai kažkas pasikeičia. O kartais viskas pasikeičia.

Kaip manai, kur, išvis kodėl tie pokyčiai vyksta? Ar likimo ranka, ar atsitiktinumai?

Manau tai abiejų mišinys. Tai yra ir likimas, nors pats dažnai diskutuoju su kitais ir klausiu savęs ar likimas egzistuoja, ir taip pat tai yra ir atsitiktinumų rezultatas.

Kodėl visa tai vyksta dar atsakymo neturiu, bet ir abejoju, kad kas nors iš vis tą atsakymą turi.

Į kokius žmones lygiuojiesi? Gal turi savų autoritetų/idealų?

Tiesą pasakius turiu ne vieną autoritetą. Kas iš kart šauna į galvą, būtent šiuo momentu važiuojant iš Vytauto Mačernio gimtojo krašto, be abejo, pats Vytautas Mačernis. Ką dar be galo gerbiu, tai būtų šokių kolektyvo "Šėltinis" vadovus, kurie mane augina ir auklėja jau dvyliktus metus. Toliau sakyčiau J.R.R. Tolkien’as, mama aišku, kuri yra labai stipri ir pavyzdinga moteris. Ir galiausiai vienas iš didžiausių autoritetų man yra Frank Sinatra, iš tikrųjų tiesiog nepakartojamas žmogus.

O kokių dar lietuvių literatų kūryba, be Mačernio, tave žavi?

Hmm, galėčiau dar sakyti Antanas Škėma, bet iš tikrųjų iš būtent Lietuvių autorių, tai tikrai labai daug kas žavi ir patinka, nes būtent Lietuvių kalba man yra neapsakomai graži, ir net nemoku paaiškinti, bet jaučiu su kai kuriais autoriais, kaip Vytautas Mačernis, tokį lyg nepaaiškinamą ryšį ir su pačia Lietuva ir mūsų istorija ir t.t. Galbūt esu tiesiog didelis patriotas, o galbūt tai yra visai kas kita, dar neišsiaiškinau.

Tuomet klausimėlis kyla dėl pačio kūrybos - dalis darbų anglų kalba, kodėl?

Hm, geras klausimas. Iš tikrųjų, tai nuo mažens esu apsuptas anglų kalba. Mama nuo pat jaunausių mano dienų rodydavo man Disney filmus ir visas klasikines trilogijas (pvz Star Wars, Lord of the Rings etc.) tai visada mane traukė fantasy žanras ir mane traukė visokių formų storytelling. Tai kai paaugau ir gavau kompiuterį, pradėjau naudotis internetu, tai iš tikrųjų savarankiškai mokiausi anglu to net nežinodamas, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, žiūrėdamas video, filmus etc. Tai kai galiausiai mano gyvenime įvyko tas stebuklingas lūžis po kurio supratau, jog noriu rašyti man anglų ir lietuvių kalbos liejosi vienodai. Tai nebuvo, kad pasiekčiau platesnę publiką ar kažkas tokio, taip tiesiog gavosi. Iš pradžių kai pradėjau skelbti savo kūrybą dar bijojau rodyti kitiems ką rašiau lietuvių kalba, bet po kiek laiko prisiruošiau parodyti ir tą pusę savęs.

Ir kaip tau? ar verta rašyti nesislepiant po slapyvardžiu? Daug kuo skiriasi nuo "užslėpto" rašymo?

Nesakyčiau, kad labiau “verta” rašyti pasislėpus ar nesislepiant už slapyvardžio. Aš suprantu tuos su kuriais kalbėjau ir kurie man pasakojo savo priežastis kodėl jie slepiasi už kažkokio slapyvardžio, bet aš prasmės to daryti nemačiau. Užaugau su tokiu mentalitetu: prisiimk savo veiksmus, jei suklydai ar kažką įžeidei, tai prisipažink arba nebijok atsiprašyti. Tai galvojau jei aš visus savo žetonus sumečiau ant to rašymo ir kažkas iš to gausis, puiku. Jei susimausiu ir nieko iš to nebus, tiek to. Aišku nepradėjau rašyti dėl begalinės šlovės ar turtų ar dėl to, nes norėjau išsiskirti ir tapti populiariu. Taip tiesiog gavosi. Ir pačioje mano karjeros pradžioje netyčia aptikau Bukowskio eilėraštį “So you want to be a writer?” Kuris mane pravirkdė aišku, bet po jo aš supratau, kad ne dėl visų tų dalykų aš rašau. Rašau, nes tai dega ir verda mano viduriuose ir kartais trykšta per visus mano šonkaulius, o kartais ta liepsna tiesiog ramiai rusena, bet ji ten visada buvo ir bus.

Rašytojas iš prigimties?

Norėčiau manyti, kad taip.

O jeigu tektų atsisakyti rašymo, ką tuomet rinktumeis vietoje jo?

Choreografija. Tautiniai šokiai tiksliau, nes jau 12 metų šoku ir tikrai manau mielai prisiimčiau tai kaip profesiją.

Susiję su minėtu patriotiškumu?

Tikrai taip. Šokiai ir mano vadovai per tuos 12 metų stipriai prisidėjo prie mano patriotiškumo ugdymo.

Ar mes pakankamai mylime savo šalį?

NE.

Visiškai ne.

Kaip manai, kodėl?

Labai plati ir liūdna tema. Bet tiesą pasakius dabar žmonės labiau rūpinasi savo asmenine gerove, savo sėkme, pasiekimais ir gerove. Visa tai yra puiku, pagirtina, bet taip mes prarandame savo vertybes kurias tiek metų saugojome, tiek gyvybių paaukojome dėl šito žemės kampelio, dėl kalbos, papročių ir visko ką turime šiandien. Bet šitiems individams svarbūs tik pinigai, geras gyvenimas, bet dėl to stengtis niekas nenori. Visi visko tikisi patiekto ant sidabrinės lėkštės būtent DABAR. Bet per dieną ar metus niekas stebuklingai nepasidaro, tai būtent dėl to, kad viskas gerai nepasidaro per dieną ar savaitę žmonės bėga iš čia. Ir tai nebūtinai tik jauni žmonės, daug Lietuvių nebevertina Lietuvos ir visko ką turime, jie tampa ignoringi, užsidarę ir užsispyrę. Situacija tikrai graudi.

O vilčių išlikti tauta dar matai?

Matau. Ir aišku labai tikiuosi, kad mano bendraamžiai ir jaunesnės kartos kaip nors sugebės sugražinti tą meilę Lietuvai. Aš taip pat stengsiuosi iki savo galo kaip nors prisidėti prie to.

Bet kažin iš kur kyla tas pasyvus egoizmas ir nepakantumas? Kažkokios esminės priežastys juk turėtų figuruoti, nekalbant apie prastą tiek socialinę, tiek politinę šalies padėtį ir šiaip post-traumines istorines patirtis. Noras kuo greičiau "suvakarėti"?

Manau būtent tai ir yra problema, per didelis noras “suvakarėti”. Mes taip stipriai norime būti kažkuo kitu, kad patys užmirštame kas esame ir ką turime.

O ar dažnai pats save pagauni tokioje būsenoje?

Ne, tikrai labai retai.

Ar turi kokių minčių, kodėl daugeliui patriotizmas virto nepatrauklia forma, kartais labiau 'cringy', nei garbinga?

Net neįsivaizduoju iš tikrųjų. Atrodo net neturalu bet kažkaip staigiai tos pastangos pakeisti kažką ir kurti geresne ateitį Lietuvai ir savo vaikams ir t.t. Tiesiog pavirto į pelenus ir daug kas tiesiog pasidavė. Siekdami vien gero sau, pradėjo trauktis į kitas šalis. Ir kadangi populiaru tapo išvykti iš Lietuvos, patriotizmas automatiškai tapo cringy.

Labai knieti paklausti, ką tu asmeniškai priskiri cringy dalykams?:D

Hmm, sunku būtų įvardinti kažkokius konkrečius dalykus ar atvejus. Bet išskirtinio skonio cringe dalykams neturiu, šita tema esu visai mainstream ir jei žiūrėčiau kokį cringe compilation, tai reaguočiau kaip dauguma.:D

Dažnai juokiesi? Ar būna, kad pasiilgsti juoko ar šypsenos?

Manau juokiuosi pakankamai dažnai, tad juoko ar šypsenos netenka pasiilgti:D Aišku yra buvę tokių tarpsnių, bet jie, dėkoju dievams, per dažnai nesikartoja.

Tai rudenį depresijos nesulauki?

Ne. Tiesą pasakius metų laikai man depresijos neneša. Aš iš tikrųjų mėgstu visus metų laikus, nes jie visi skiriasi ir yra tam tikrais aspektais ypatingi ir gražūs. Depresija užklupti gali bet kada, ar tai būtų vasara ar žiema.

O aš, tiesą pasakius, pastebėjau, kad metų laikai, ar ypač jų kaita, daro labai didelę įtaką bent jau mano kūrybai... Ar tavo kūriniuose galima tai įžvelgti?

Manau taip. Tikrai tam tikras eiles rašant metų laikai man darė įtaką ir iš tam tikros pusės padėjo.

Kaip tau žiema? Ar neprailgsta?

Ne. Man žiema patinka, aišku labiau žiūrint pro langą į baltus stogus, nei brendant per pusnis, bet patinka. :D

Ar turėjai kokių nors tikslų šiems metams? Išpildei juos?

Dabar jokių tikslų pasakyti negaliu, tai manau, kad tai ženklas jog labai didelių ar daug planų neturėjau šiems metams

O kažką nori pakeisti ateinančiais?

Hmm.. nieko, bet tuo pačiu ir viską. Iš tikrųjų noriu tiesiog užsibrėžti tikslą viską spėti, nes dabar paroje truputį stoka laiko.

Kaip randi minučių rašymui? Kažkaip planuoji/disciplinuoji viską, ar rašai ekspromtu?

Paskutiniu metu kadangi tiek daug visko vyksta ir realiai sunkiai spėju kartais į dienos rėmus įtilpti ir susiplanuoti kažkiek tai laiko vien rašymui. Tai paskutiniu metu rašau ekspromtu ir kai gaunu netikėto įkvėpimo, bet planuotos sesijos truputi išnyko iš tvarkaraščio.

O viską planuoji, ar labiau mėgsti elgtis spontaniškai?

Kaip kada. Bet tikrai laiko daugiau praleidžiu planuodamas.

Kaip tau pati laiko sąvoka? Kaip suvoki jį, ar randi šitoje srityje kažką mistiško?

Laikas labai keistas dalykas. Paprastai apibūdinus - mistiškas žmogaus kūrinys. Bet vėl gi, kartais abejoju ar tai visiškas žmogaus kūrinys ar žmogus tiesiog laiką pritaikė sau.

Aplanko tave déja vu? Mėgsti/nepatinka?

Taip. Bet visada aplanko kai fiziškai būnų kažkokioje tai vietoje. Ar tai būtų kur nors Paryžiuje metro ar čia Lietuvoje. Labai patinka iš tikrųjų bet net nežinau kodėl.:D

Negąsdina?:D

Ne. Labai įdomus reiškinys bet tikrai negąsdina:D

O kaip dažnai sapnai pildosi?

Na mano sapnai tai dažniausiai būna laabai keisti, nors tie kuriuos prisimenu. Tai daugelis jų ir neišsipildo, bet mano močiutė dažnai susapnuoja kokio nors giminaičio mirtį ir už poros dienų dažniausiai gauname skambutį. Aišku tokių išsipildymų niekam nelinkėčiau, bet tai savotiškai yra labai įdomu man ir pati sapnų tema yra labai įdomi.

Ar sapnai pakankamai tiksliai atspindi vidinį Tave?

Manau, kad kiekvieno sapnai atspindi vidinę mūsų būseną daugmaž tiksliai. Ir manau, kad mano sapnai pakankamai tikslingai atspindi ir vidinį mane.

Tavo sapnai daro poveikį kasdienybei?

Ne.

Jokių simbolių, minčių, išlendančių dienos bėgyje?

Na nebent rašant.

Kokių tikslų, susijusių su rašymu, turi?

Noriu būti autorius. Noriu gyvenime rašyti ir leisti knygas. Tai yra mano didžiausias užsibrėžimas gyvenime.

kokios meno šakos tave traukia labiausiai?

Manau visos. Ir dailė ir muzika ir šokis ir rašymas ir vaidyba, na paprastai pasakius - myliu mena.:D

Dažnai į teatrą nueini? Gal turi koki mėgstamiausią spektaklį?

Dabar dažnai į teatrą nevaikštau. Bet spektaklis kuris tikrai galėtų pretenduoti į mėgstamiausio vietą tai būtų “Tūla ir kiti”.