pasaulis nepasikeis

2017/10/30 22:22

Nubrozdinti keliai, užtinusios akys, sušąlusios rankos, sutrūkinėjusios lūpos tapo manimi, nes vėjas sugebėjo (pa)mesti.

Bet daug naujų žmonių ir dar daugiau minčių, baimė, žiūrinti man tiesiai į akis, vertingi pastebėjimai ir tai, apie ką niekada sau nebūčiau leidus pagalvoti ar pasvajoti, nes vėjas sugebėjo mane nešti.

Ir aš už tai labai dėkinga.

2017/10/31 22:22

Aš nekantriai stovėjau prie durų ir laukiau, kol Tu į jas pasibelsi, bet vieninteliai dūžiai, kuriuos aš girdėjau, tebuvo širdies.

2017/11/11 22:22

Šiandien prisiminiau tai, kas nutiko prieš metus.

Šiandien išgirdau tai, kas nutiko prieš porą dienų.

Šiandien pamačiau iš šono tai, kas vyksta dabar.

Ir sau pripažinau tai, kad nepakeičiamų nėra.

2017/11/22 22:22

Voke aš Tau padovanojau savo praeitį.

Dabartis priklauso man.

Ateitis kitam.

2017/11/30 22:22

Žinau, kad Tu girdi tik savo balsą, bet galbūt Tu išklausysi ir manojo, jei aš jį perrėksiu?

2017/12/17 22:22

Šitie purslai, šitos bangos pasiglemžė tą Tau būdingą paprastumą, bet aš jas kaltinau, kad pagrobė ir Tave.

2017/12/18 22:22

Net jei ir Tavęs nebėra mano gyvenime, Tu gyvas mano tekstuose.

2017/12/20 22:22

Galbūt kitąkart galim susitikti ten, kur Tavo mintys ir jausmai nesugebės pasislėpti?

2018/01/14 22:22

Kai pirmą kartą išgirsi tikrąjį “myliu”, už kurio slėpsis kito žmogaus baimė, nedrąsus žvilgsnis, raudoni skruostai ir drebančios rankos, žinok, kad tavo gyvenimas neapsivers aukštyn kojomis, širdis nesustos ir pasaulis nepasikeis. Tu tik suprasi, kad visą laiką jam jautei tą patį. Net tada, kai jo nepažinojai.

2018/01/17 22:22

Ne, Tavo balso tonas manęs negąsdina.

Tik gumulas gerklėj primena senus smūgius į paširdžius ir išvaikytas svajones.

2018/01/18 22:22

Šiandien suprantu, kad mes visi žaidžiam skirtingą žaidimą, turėdami skirtingas kortas.

Neįprastas galantiškumas, dėmesys kiekvienai – taviškės.

Naivumas ir pasitikėjimas tavimi – maniškės

--

Keisčiausia tai, kad šiuos žodžius aš nuolat Tau kartojau, bet Tu jais patikėjai tik tada, kai pamatei juos užrašytus popieriaus lape.

2018/02/05 22:22

Supranti, kad viskas užtrunka. Niekas nepasikeičia per naktį, niekas neužauga per dvi, niekas neišyra per tris. Tačiau kodėl kartais viskas taip banguoja? Akimirkomis. Spengiantis triukšmas, kantri tyla, dangų remiančios viršūnės ir absoliučios bedugnės. Banguoja mintys, neapsispręsdamos, kam, ką, kuo tiki; kodėl, kaip, kada nori. Nuplauki kasdienos paviršiais taip ir neišsiaiškinusi savų veiksmų tikslo, netrumpindama kažin kada surašytų sąrašų, vis pamiršdama pasižymėti mintis, kurios daugiau nebeaplankys. Blaškaisi tarp senų popieriaus lapų, išdžiūvusių dažų tūbelių, tušinukų strigančiu rašalu šerdelėse ir tylos.

--

Kaip visgi gaila, kad žiemomis nelyja. Ilgu ankstyvomis naktimis negirdėti beldimo į palangę, nyku už lango matant tik tylą. Medžių šakos gaudo snaigių gniutulėlius, stabdo jų ir taip tykų kritimą. Kažkoks sąstingis, lėtumas, pauzė. Jokio bangavimo. Lyg patys dievai būtų atsukę nugaras.

2018/02/06 22:22

nepasiilgsiu. pamiršiu, nesvarbu, kiek tai kainuos.

--

foto: http://bit.ly/2C6yoEO