Lentyna. Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu.

Sebastien Japrisot "Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu"

Matyt, būtų nelabai profesionalu prancūzų autoriaus kūrinį apibūdinti prancūzišku, bet tik šis žodis ir skambėjo galvoje, kai akys perbėgo per paskutinius knygos puslapius.

Prancūziška prancūziška prancūziška

Taip ir norėjosi skaityti prie jūros, gerti kavą, valgyti macarons, mėgautis kiekvienu puslapiu, užrašyta fraze, nes istorija tiesiog skoningai parašyta. Ir ne, tai visai nėra banalu, tai persmelkta paprastumu. Juo iškart ir sužavi knygos pavadinimas, kuris tikrai nėra pametamas istorijoje, nes šie trys daiktai po truputį atskleidžia už praeities šešėlių besislepiančias paslaptis, skyriai būtent šiais trimis simboliais ir užvadinti. Autorius subtiliai atskleidžia tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų, mėtydamas vis daugiau ir daugiau užuominų, tačiau, nesupraskite klaidingai, jos tikrai neleidžia nuspėti knygos finalo, atvirkščiai, tik dar labiau klaidina ir neleidžia smalsumui užmigti.

Pagrindinė psichologinio detektyvo veikėja - Dani, dirbanti ir gyvenanti Paryžiuje. Vieną darbo dieną merginos vadovas paprašo jį ir jo šeimą nuvežti iki oro uosto, o automobilį parvairuoti atgal į namus. Ji sutinka atlikti šią užduotį, tačiau tuo pačiu metu pasinaudoja proga prabangiu Thunderbird automobiliu nuvykti iki jūros, kurios mergina niekada nematė. Vos Dani atsisėda už vairo ir leidžiasi į kelionę, prasideda keisti įvykiai - kelyje, kavinėje, autoservise ir kitur sutikti žmonės tvirtiną ją matę, turintys net jos pamestų daiktų, nors pati mergina žino, kad šiose apylinkėse dar niekada nesilankė. Lyg šio masinio déjà vu jausmo nepakaktų, Dani mašinos bagažinėje randa tai, kas sujaukia visas mintis ir verčia suabejoti pačia savimi.

Autorius meistriškai žaidžia merginos praeitimi, parodydamas kaip ji paveikia pagrindinės veikėjos mąstyseną, veiksmus, dabartinį gyvenimą, todėl galite nesijaudinti, knyga verta psichologinio detektyvo titulo, nes įtampa, netikėtumai, praeities pasekmės, skirtingų veikėjų mąstymo būdai atsispindi iki paskutinio knygoje padėto taško.

Knygą patiko taip, jog tikiuosi ją perskaityti dar antrą kartą, bet originalo kalba.

La dame dans l'auto avec des lunettes et un fusil, gražiai skamba, taip?

Prancūziška stilistika, žavesys, intriga ir subtilumas - tai, ką rasite šioje knygoje.

Šiek tiek citatų iš knygos:

Dar nė vaikščioti neišmokusi supratau, kad niekas tavęs nepagailės, jei pati savęs nepagailėsi.

...mane buvo apėmęs kažkoks nuostabus liūdesys, aš duste dusau iš meilės.

...šiame pasaulyje, kur žmonės mokosi nusilenkti audrai, reikia ją tyčia sukelti, kad galėtum eiti jų nugaromis.

Sako, kai žmogus išeina iš proto, jam rodos, kad bepročiai yra kiti, o ne jis.

Viešpatie, kaip aš ieškojau, o radau tik save.

Veidrodyje mano atspindys buvo toks baisiai tikroviškas, kad net užsimerkiau.

...staiga susiduriu su savo žvilgsniu: pro akinius į mane žiūri svetimos skys, negyvos ir tuščios, tuštesnės nei šis namas, ir vis dėlto tai buvau aš, taip, aš.

Tačiau jūs - paradoksalu, ar ne? - buvote visiška abstrakcija, jumyse slypėjo milijonai neįmanomų numatyti poelgių, ir kiekvienas iš jų galėjo mane pražudyti.

Laikas - tai veikiantis asmuo, <...>, ir mudviejų gyvenimas pastarąsias dienas buvo dvikova, kurioje mes stengėmės laimėti jo palankumą.

Net ir laikas buvo prieš mane.

---

Už knygą dėkojame Sofoklio leidyklai!

www.sofoklis.lt

www.instagram.com/leidyklasofoklis/