Lentyna. Juodaakės Suzanos.

Julia Heaberlin “Juodaakės Suzanos”

Pagrindinė knygos herojė Tesa – viena iš serijinio žudikų aukų, kurių kūnus jis paliko Juodaakių Suzanų lauke (lietuviškas gėlių pavadinimas – plaukuotoji rudbekija). Per stebuklą ar žudiko neapdairumą, ji viena liko gyva, todėl, žinoma, jai teko susidurti su nesibaigiančiu žiniasklaidos ir žmonių dėmesiu. Mergina, smalsuolių praminta šių gėlių vardu, net ir praėjus beveik dvidešimčiai metų po tragedijos, nesijaučia saugi – kažkas po jos miegamojo langu pasodina Juodaakių Suzanų. O Tesa visada abejojo žmogaus, kuris kali kalėjime dėl merginų nužudymų, kaltumu. Juk ji pati niekada neprisiminė nusikaltėlio veido, o ir įrodymai nebuvo pakankamai stiprūs, todėl pradeda įtarinėti, kad tikrasis žudikas dar laisvėje ir būtent jis bando jai priminti skaudžius praeities įvykius. Mergina kartu su ekspertų komanda nutaria bandyti rasti tiesą, kol visų nusikaltimo įrodymų nepasiglemžė laikas, ar kol jos pačios nepasiglemžė žudikas.

Jei dar niekada neskaitėte psichologinio detektyvo ir ieškot tinkamos knygos, kuri supažindintų jus su šiuo žanrų, ši knyga idealiai tinka. Tačiau, jei jau skaitėte daug šios kategorijos knygų, manau, kad (kaip ir aš) labai greitai atspėsit šios istorijos pabaigą.

Nepaisant to, patiko, kaip rašytoja sudėliojo pačia istoriją – skyriais skaitytojas keliauja maršrutu “dabartis – praeitis – dabartis”. Taip pat buvo įdomu skaityti apie patį tyrimo procesą, atrodo, kad išmokau dar kelias mokslines sąvokas, o skyriai, kuriuose Tesa kalbasi su psichologu, man buvo tikra pramoga.

Šiek tiek citatų iš knygos:

Tyrinėju jos veidą. Plonos raukšlelės, kurias paliko kitų žmonių skausmas.

Prisiminimai nėra kaip kompostas, <...>, jie nesuyra.

Tas, kuris neskuba ir gerai viską apgalvoja, visada ras atsakymą.

Pabaiga yra tiktai mitas.

O aš esu linkusi išnaudoti net ir menkiausias galimybes. Arba išnaudoti visas klišes.

Jei kaltini save, gali toliau tikėti, kad valdai savo pasaulį.

<...> kiek paprastų, nuobodžių žmonių miršta, taip ir nesužinoję, kad iš tiesų yra herojai.

Savo įniršį užrakinau tokioje vietoje, kurioje esu vis retesnis svečias.

---

Už knygą dėkojame Sofoklio leidyklai!

www.sofoklis.lt

www.instagram.com/leidyklasofoklis/