septyni dvidesimt | Page 4 of 8

nežinau

tau šalta. Visai ne dėl to, kad už langų sproginėja seni termometrai, naktimis dėl skaudaus speigo inkščia šunys, o pusnis kas rytą po...

2017/10/30 22:22 Nubrozdinti keliai, užtinusios akys, sušąlusios rankos, sutrūkinėjusios lūpos tapo manimi, nes vėjas sugebėjo...

kažkur toli kur mūsų niekada nebus gniaužia užgniaužia ošimą tuščios pakrantės abejonės bangų mūšą neliudija niekas juos tildančios...

2018/02/02 22:22 Akies krašteliu dar matyti šešėlis, kuris seniai nebe mano. Sieninis laikrodis, į kurį niekas niekada nepažvelgia,...

Po šiokios tokios pertraukos ir vėl susitinkame puodeliui virtualios arbatos. Šįkart svečiuose - instagram'e savo kūryba besidalinantis...

Užverti duris ir daugiau niekada nebesugrįžti. Išeiti tyliai, niekam nemačius, įkvėpti gaivaus oro ir žengti pirmą žingsnį. Paskui –...

Ir kaip dažnai netyčia užmetus akį laikrodis rodydavo pakankamai simboliškus skaičius. Tuomet išsyk puldavau galvoti noro. Minutėlei, tai...

Gal toks jausmas aplanko tik tuomet, kai pagaliau prieini kryžkelę, nežinau. Nežinau ir kaip tas kryžkeles prieiti, juk niekad nesiimu...